knyburauti

knỹburauti, -auja (-auna), -avo intr., tr. knibinėti, krapštinėti: Ot iš to senio ne darbinykas, bet jis sau iš valios knỹburauna, tai knỹburauna, ir vis padaro šį bei tą Pns. Vyrai knỹburavo knỹburavo, kol kelis metrus griovio iškasė Up.